Akademija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės – Akademija (reikšmės).
Akademija (gr. Acadēmia) – aukščiausia mokslo, meno įstaiga, taip pat specialioji aukštoji mokykla ar mokslo, meno draugija. Akademijos pavadinimas kildinamas iš vietovės, kur maždaug nuo 387 m. pr. m. e. Platonas dėstė paskaitas (Platono akademija), šios vietovės pavadinimas kilęs iš graikų mitologijos didvyrio Akademo.
Akademijomis atgimimo epochoje Italijoje vadintos įvairių mokslų draugijos, daugiausiai susijusios su klasikinės literatūros tyrimais. XV a. antroje pusėje atsirado su muzika susijusių draugijų – akademijų. XVI-XVII amžiuje tokių akademijų buvo virš tūkstančio, jose buvo rengiami disputai, koncertai, konkursai, akademijos rūpinosi muzikos mokyklų bei operos teatrų steigimu.
Pirmosios mokslo akademijos pradėtos steigti Italijoje, iš jų garsiausia įsteigta 1603 m. Romoje. XVII a. įsteigtos Londono karališkoji draugija (1662 m.), Mokslų akademija Paryžiuje (1666 m.), Prūsijos mokslų akademija Berlyne (1700 m.).
Šiuo metu bent vieną valstybės remiamą mokslo akademiją ar draugiją turi beveik kiekviena Europos šalis.
Lietuvoje
Lietuvoje pirmoji akademija – 1579 m. įsteigta Vilniaus akademija ir universitetas. XIX a. pirmoje pusėje uždarius Vilniaus universitetą, 1832 m. įkurta Vilniaus medicinos – chirurgijos akademija, o 1833 m. Vilniaus dvasinė akademija. XIX a. pradžioje įsteigta Lietuvių katalikų mokslo akademija (1922 m.), Žemės ūkio akademija (1924 m.). Tarybinės okupacijos pradžioje įkurta Lietuvos TSR Mokslų akademija, kuri 1990 m. pervadinta į Lietuvos mokslų akademiją. 1990 – 1997 m. veikė Lietuvos policijos akademija (dabar Lietuvos teisės universitetas)
Šiuo metu Lietuvoje veikia:
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės – Akademija (reikšmės).
Akademija (gr. Acadēmia) – aukščiausia mokslo, meno įstaiga, taip pat specialioji aukštoji mokykla ar mokslo, meno draugija. Akademijos pavadinimas kildinamas iš vietovės, kur maždaug nuo 387 m. pr. m. e. Platonas dėstė paskaitas (Platono akademija), šios vietovės pavadinimas kilęs iš graikų mitologijos didvyrio Akademo.
Akademijomis atgimimo epochoje Italijoje vadintos įvairių mokslų draugijos, daugiausiai susijusios su klasikinės literatūros tyrimais. XV a. antroje pusėje atsirado su muzika susijusių draugijų – akademijų. XVI-XVII amžiuje tokių akademijų buvo virš tūkstančio, jose buvo rengiami disputai, koncertai, konkursai, akademijos rūpinosi muzikos mokyklų bei operos teatrų steigimu.
Pirmosios mokslo akademijos pradėtos steigti Italijoje, iš jų garsiausia įsteigta 1603 m. Romoje. XVII a. įsteigtos Londono karališkoji draugija (1662 m.), Mokslų akademija Paryžiuje (1666 m.), Prūsijos mokslų akademija Berlyne (1700 m.).
Šiuo metu bent vieną valstybės remiamą mokslo akademiją ar draugiją turi beveik kiekviena Europos šalis.
Lietuvoje
Lietuvoje pirmoji akademija – 1579 m. įsteigta Vilniaus akademija ir universitetas. XIX a. pirmoje pusėje uždarius Vilniaus universitetą, 1832 m. įkurta Vilniaus medicinos – chirurgijos akademija, o 1833 m. Vilniaus dvasinė akademija. XIX a. pradžioje įsteigta Lietuvių katalikų mokslo akademija (1922 m.), Žemės ūkio akademija (1924 m.). Tarybinės okupacijos pradžioje įkurta Lietuvos TSR Mokslų akademija, kuri 1990 m. pervadinta į Lietuvos mokslų akademiją. 1990 – 1997 m. veikė Lietuvos policijos akademija (dabar Lietuvos teisės universitetas)
Šiuo metu Lietuvoje veikia: