Reklama
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta nuorodų ar šaltinių.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas citatas ar nuorodas į šaltinius.
Straipsniai apie rinkodarą.
Esminės sąvokos ir koncepcijos
Prekė / Kaina / Platinimas / Rėmimas
Rinka / Paslauga / Didmena / Mažmena
Rinkodaros tyrimas / Rinkodaros strategija
Rėmimas
Reklama
Asmeniniai pardavimai
Pardavimų skatinimas
Viešieji ryšiai
Žiniasklaida
Laikraštis / Žurnalas
Transliavimas / Interneto rinkodara
Tinklaraštis / Skelbimų lenta
Vaidmenys
Rėmėjas / Informacinė pramoginė laida
1913 m. Encyclopaedia Britannica reklama
Reklama (pranc. réclame < lot. reclamo – rėkiu) – kaip objektas yra informacija, skirta paveikti potencialius pirkėjus (vartotojus, tikslinę grupę) atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekės ar paslaugos pirkimu ir vartojimu.
Kaip procesas reklama yra žinių, duomenų apie ką nors skleidimas, norint išpopuliarinti, išgarsinti ką nors, padidinti paklausą.
Reklamai būdingi bent du požymiai:
1) specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus,
2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina).
Reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklą ar veiklą, t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje); be to, užsakovas atsilygina ir už reklamos perdavimą (ar transliavimą). [1]
Turinys
Istorija
- Pagrindinis straipsnis: Reklamos istorija
Kaip liudija archeologiniai kasinėjimai Viduržemio jūros šalyse, jau senovės romėnai suprato, kad reklamai išleisti pinigai atsiperka. Tuo metu egzistavo tris pagrindinės reklaminės veiklos formos – prekinis ženklas, iškaba ir miesto šauklys.
Reklamos funkcijos
Galima išskirti dvi pagrindines susijusias tarpusavyje reklamos funkcijas – informacinę (komunikacinę) ir įvaizdinę.
Šiuolaikinė reklama, transliuojama per masines informacijos priemones, vienu metu veikia plačią įvairaus amžiaus auditoriją, todėl pažymėtinos šalutinės reklamos funkcijos: kultūrinė, siocialinė, ekonominė. Reklama įtakoja šiuolaikinių mitų atsiradimą.
Reklamos tikslas
Reklamos tikslas apibrėžiamas tam tikru parametrų rinkinu:
- erdvė (platinimo geografija),
- laikas (reklamos tikslo pasiekimo trukmė)
- subjektas (kam skirta: pirkėjui – tarpininkui, klientui, grupiniam, kolektyviniam ar individualiam galutiniam vartotojui) požūriu.
- orientacija (į paklausą: informacija / įtikinimas / priminimas; į objektą: pramonės įvaizdis, bendra paklausa; įmonės įvaizdis, selektyvi paklausa)
Politikoje ir versle dažnai organizuojamos reklaminės kampanijos prieš nepalankią visuomeninę nuomonę ar vienkartinę informacijią, siekiant ją pakeisti, paneigti.
Reklamos būdai
Lauko (išorės) reklama. New York, Times Square.
Reklamos tikslams pasiekti pasirenkami vienokie ar kitokie reklamos būdai. Konkretaus būdo pasirinkimą įtakoja keletas veiksnių – kaina, aprėptis, tikslinė auditorija.
Reklamos priemonės gali būti klasifikuojamos pagal nešiklių rūšis:
- Spaudos reklama
- Spausdintos reklamos priemonės
- Radijo reklama
- Televizijos reklama
- Kino reklama
- Pašto reklama
- Vitrinos reklama
- Lauko (išorinė) reklama
- Reklama ant transporto priemonių
- Įpakavimo reklama. Prekinis ženklas
- Foto reklama
- Šviesos reklama
- Demonstracinė reklama
- Reklaminis suvenyras
- Interneto reklama
- Reklama prekybos taškuose
Reklamos biudžetas
Reklamos tikslams pasiekti naudojami šie reklaminio biudžeto sudarymo principai:
- „pagal turimas lėšas“
- pavadinimas pasako viska, visiškai ignoruojama reklamos įtaką pardavimų rezultatams, kiekvieno laikotarpio pradžioje biudžeto dydis neapibrežtas (trūkumas: apsunkinamas rinkos veiklos perspektyvinis planavimas).
- „procentais nuo pardavimų sumos“
- dažniausiai vidutiniškai reklamai skiriama 2–4% nuo pardavimų apyvartos.
- „konkurencinis paritetas“
- reklamos biudžetas pagal atitinkamas konkurentų išlaidas.
- „remiantis tikslais ir uždaviniais“
- biudžetas formuojamas remiantis įmonės tikslais rinkoje, iš to sekančkų uždavinių apibrėžimu ir išlaidų šių uždavinių sprendimui apskaičiavimu.
Reklamos biudžeto strategija
Dalis lėšų (apie 10 %) rezervuojama nenumatytoms aplinkybėms. Vykdant reklaminę kampaniją priklausomai nuo pardavimų apyvartos svyravimų, galimos tokios reklamos biudžeto strategijos: • prociklinė (didėjant apyvartai, didinamas reklamos aktyvumas ir tam skirtos išlaidos) • anticiklinė (didėjant prekių apyvartai, reklamos išlaidos mažinamos) • kombinuota (didėjant apyvartai naudojama procikline, o mažejant – anticikline strategija: per tam tikrą laiką reklamos aktyvumas lieka santykinai pastovus, orientuotas į didėjimą) • autonomiška (reklaminių išlaidų dydį nustatomas nepriklausomai nuo apyvartos svyravimų)
Nuorodos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta nuorodų ar šaltinių. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas citatas ar nuorodas į šaltinius. |
| Straipsniai apie rinkodarą. | |
| Esminės sąvokos ir koncepcijos | |
|
Prekė / Kaina / Platinimas / Rėmimas |
|
| Rėmimas | |
|
Reklama |
|
| Žiniasklaida | |
|
Laikraštis / Žurnalas |
|
| Vaidmenys | |
|
Rėmėjas / Informacinė pramoginė laida |
Reklama (pranc. réclame < lot. reclamo – rėkiu) – kaip objektas yra informacija, skirta paveikti potencialius pirkėjus (vartotojus, tikslinę grupę) atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekės ar paslaugos pirkimu ir vartojimu.
Kaip procesas reklama yra žinių, duomenų apie ką nors skleidimas, norint išpopuliarinti, išgarsinti ką nors, padidinti paklausą.
Reklamai būdingi bent du požymiai:
1) specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus,
2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina).
Reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklą ar veiklą, t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje); be to, užsakovas atsilygina ir už reklamos perdavimą (ar transliavimą). [1]
Turinys |
Istorija
- Pagrindinis straipsnis: Reklamos istorija
Kaip liudija archeologiniai kasinėjimai Viduržemio jūros šalyse, jau senovės romėnai suprato, kad reklamai išleisti pinigai atsiperka. Tuo metu egzistavo tris pagrindinės reklaminės veiklos formos – prekinis ženklas, iškaba ir miesto šauklys.
Reklamos funkcijos
Galima išskirti dvi pagrindines susijusias tarpusavyje reklamos funkcijas – informacinę (komunikacinę) ir įvaizdinę.
Šiuolaikinė reklama, transliuojama per masines informacijos priemones, vienu metu veikia plačią įvairaus amžiaus auditoriją, todėl pažymėtinos šalutinės reklamos funkcijos: kultūrinė, siocialinė, ekonominė. Reklama įtakoja šiuolaikinių mitų atsiradimą.
Reklamos tikslas
Reklamos tikslas apibrėžiamas tam tikru parametrų rinkinu:
- erdvė (platinimo geografija),
- laikas (reklamos tikslo pasiekimo trukmė)
- subjektas (kam skirta: pirkėjui – tarpininkui, klientui, grupiniam, kolektyviniam ar individualiam galutiniam vartotojui) požūriu.
- orientacija (į paklausą: informacija / įtikinimas / priminimas; į objektą: pramonės įvaizdis, bendra paklausa; įmonės įvaizdis, selektyvi paklausa)
Politikoje ir versle dažnai organizuojamos reklaminės kampanijos prieš nepalankią visuomeninę nuomonę ar vienkartinę informacijią, siekiant ją pakeisti, paneigti.
Reklamos būdai
Reklamos tikslams pasiekti pasirenkami vienokie ar kitokie reklamos būdai. Konkretaus būdo pasirinkimą įtakoja keletas veiksnių – kaina, aprėptis, tikslinė auditorija.
Reklamos priemonės gali būti klasifikuojamos pagal nešiklių rūšis:
- Spaudos reklama
- Spausdintos reklamos priemonės
- Radijo reklama
- Televizijos reklama
- Kino reklama
- Pašto reklama
- Vitrinos reklama
- Lauko (išorinė) reklama
- Reklama ant transporto priemonių
- Įpakavimo reklama. Prekinis ženklas
- Foto reklama
- Šviesos reklama
- Demonstracinė reklama
- Reklaminis suvenyras
- Interneto reklama
- Reklama prekybos taškuose
Reklamos biudžetas
Reklamos tikslams pasiekti naudojami šie reklaminio biudžeto sudarymo principai:
- „pagal turimas lėšas“
- pavadinimas pasako viska, visiškai ignoruojama reklamos įtaką pardavimų rezultatams, kiekvieno laikotarpio pradžioje biudžeto dydis neapibrežtas (trūkumas: apsunkinamas rinkos veiklos perspektyvinis planavimas).
- „procentais nuo pardavimų sumos“
- dažniausiai vidutiniškai reklamai skiriama 2–4% nuo pardavimų apyvartos.
- „konkurencinis paritetas“
- reklamos biudžetas pagal atitinkamas konkurentų išlaidas.
- „remiantis tikslais ir uždaviniais“
- biudžetas formuojamas remiantis įmonės tikslais rinkoje, iš to sekančkų uždavinių apibrėžimu ir išlaidų šių uždavinių sprendimui apskaičiavimu.
Reklamos biudžeto strategija
Dalis lėšų (apie 10 %) rezervuojama nenumatytoms aplinkybėms. Vykdant reklaminę kampaniją priklausomai nuo pardavimų apyvartos svyravimų, galimos tokios reklamos biudžeto strategijos: • prociklinė (didėjant apyvartai, didinamas reklamos aktyvumas ir tam skirtos išlaidos) • anticiklinė (didėjant prekių apyvartai, reklamos išlaidos mažinamos) • kombinuota (didėjant apyvartai naudojama procikline, o mažejant – anticikline strategija: per tam tikrą laiką reklamos aktyvumas lieka santykinai pastovus, orientuotas į didėjimą) • autonomiška (reklaminių išlaidų dydį nustatomas nepriklausomai nuo apyvartos svyravimų)
Une fenêtre (pop-into) d'information (contenu principal de Sensagent) est invoquée un double-clic sur n'importe quel mot de votre page web. LA fenêtre fournit des explications et des traductions contextuelles, c'est-à-dire sans obliger votre visiteur à quitter votre page web !